Fire within me
Keeping it straight to the top
Sky is the limit
RŪKAS BANGUOJA
Rūkas banguoja, virš žemės pakibęs
Gaubdamas kalnus, namus ir medžius.
Pilkas geltonas, toks paslaptingas
Rūkas banguoja, virš žemės pakibęs.
Dar valandėlė, ir vėjas pakilęs
Saulei pagarsins pirmuosius gaidžius.
Rūkas banguoja, virš žemės pakibęs
Gaubdamas kalnus, namus ir medžius
2023 08 22
Iškėlę vėliavas trispalves,
Atsukę nugaras maskoliams,
Pamiršę baimę, abejones,
Iškėlę vėliavas trispalves.
Spausti ir dusinti tiek metų,
Nuo kelių išdidžiai pakilom.
Iškėlę vėliavas trispalves,
Atsukę nugaras maskoliams.
Baltijos keliui 1989-2023
EILĖRAŠTIS IŠ DEBESŲ
Tu sukurk man eilėraštį iš debesų,
Iš žvaigždžių ir šiek tiek sauso sniego,
Iš nasturtos žiedų, šviežių braškių šaknų
Ir iš paprasto vaikiško miego
Tu paskirk jį visiems, kam širdies šilumos
Kartais trūksta, o kartais nešildo;
Kam žiema prieš akis, ir tamsa mintyse
Vaiskią vasarą greitai išdildo
Tavo žodžiai spindės mirguliuos kaip šviesa
Ir šviesa naujais žodžiais pavirs.
Jie garsės ir stiprės, spinduliuos ir mirgės,
Kol pavasaris žiemą pakirs
2023 09 01
RUGSĖJO PRADŽIA
Begalinis ratas iš metų laikų
Pasisuko per ketvirtį vieną,
Tepalikęs rūkus paryčiais bei dar kvepiantį šieną,
Begalinis ratas iš metų laikų.
Kitas žingsnis pirmyn, ir žvarbiais vakarais
Mes ilgėjančių lauksim dienų.
Begalinis ratas iš metų laikų
Pasisuko per ketvirtį vieną
2023 09 01
ANKSTYVAS RUDUO
Langas praviras - vaikiški girdisi balsai
Ir žirgų neskubus kaukšėjimas.
Tyli paukščiai, tik sielos ramybės garsai -
Medžių lapų, žalių dar, šlamėjimas.
Iš toli štai sekmadienio mišių varpai;
Vėjas knygos lapus iškedens.
Ir savaitė į pabaigą senka nūnai,
Ir ruduo tuoj į langą barbens
2023 09 03
MONMARTRO ŠLAITE
Monmartro šlaite, su dviem buteliais vyno,
Mes saulę lydėjom, lengvai svaigdami
Pro šalį ramus mūs gyvenimas ėjo
Ir minios praeivių, vaikus tempdami.
Monmartro šlaite, su dviem buteliais vyno,
Žvilgsniu lengvai slysdami čerpių stogais,
Mes vakarą gėrėm ir vaizdą ragavom,
Stebėdamies Senos krantinių gaisais
Monmartro šlaite, su dviem buteliais vyno,
Netruko tas vakaras rytu išvirst
O vienišos katės, jau gęstant žibintams,
Mums patarė naktį pamiršt
2023 09 06
DRUGELIAI ERŠKĖČIUOSE
Lietus apeina kažkodėl
Grubiai užasfaltuotą dangų
Lašai drėkina pamažėl
Erškėčio rausvą vaisių sprangų
Lekiu migdolais pasipuošęs
Vanduo užpylęs man akis
Jei kada būsiu pasiruošęs,
Man pažadėta ateitis
Balose turškiasi drugeliai
Spalvomis dažosi vanduo
Griausmingai taškos jų pilveliai
Ir uodegos atitikmuo
Atatupstomis traukias laikas
Erškėčiai barškina spygliais
Pralėkęs mylią kitą paikas
Grįžtu pabūti su vaikais
Lietus asfalte gręžia skylę
Pro skylę saulės spinduliai
Drugeliai išsimaudę tyli
Tarsi migdolų branduoliai
2023 09 09
EZOPAS
Nuo ryto lija, lyg pietuose
Niūrus be prošvaisčių dangus
Vieningai medžiai ašaroja
Šakomis liejasi lietus
Nuo lapų ašaros kaip žirniai
Ir kaip aguonos nuo spyglių
Į žeme krenta graudulingai
Lietus tarp gilių ir gėlių
Lietus minčių man neišvalo
Tik pripila dar keistenybių
Jaučiuosi kaip žuvis ant valo
Su dešimt metrų galimybių
Aš kaip ta lapė pasakėčioj
Prabilęs žodžiais negražiais
Į šuns dienas visus išdėjęs
Ir išvadinęs dar gaidžiais
2023 09 11
KASTANEDOS RAITELIAI
Kur nerimas, kuris mane kankino,
Kur sielos skausmas, temdantis akis,
Kur ta visuomenė, kuri mane augino
Ir skersvėjis, užtrenkiantis duris?
Keturi priešai Kastanedos,
Lyg būtų raiteliai Apokalipsės
Man kerta viens po kito nuožmiai
Nuo pat pirmos gyvenimo minutės
Sinapsių jungtys trūkinėja
Ir viskas kiek greičiau nei kažkada
Aš niekada nepastebėjau
Kaip baigias ar prasideda mada
Kada prasideda vienatvė
Ir tos šlovės penkiolika minučių
Nenoriu oriai pasitikt senatvės
Kai ploja man visi katučių
Kaip sminga plieno paukštis parūdijes
Žemyn į pilką nežinią krentu
Ir jei ne vienas kitas mielas žodis
Atrodytų, prie visko priprantu
Kai durys užtrenktos, o skersvėjis pakyla
Vos atsidarius langui vietoj kitoje
Kai Kastanedos raiteliai staiga nutyla
O nežinia ištirpsta tavo šviesoje
Žengiu į naują dieną, tarsi į Madeirą
Kur gatvės pilnos svetimų žmonių
Su taure balto vyno, senais chaki šortais
Prisiminimų lydimas švelnių
2023 09 12
Lapė šešką per proskyną veja
Šeško akys seniai ant pečių
Šeškas neša kudašių pas mešką
Turi jie ten savų paslapčių
2023 09 13
Skirtas Alex G
Padykęs rudenio dangus, lyg neramus vienuolikmetis
Tai verkia - pila kokį lietų, tai saulės karščio užsimetęs...
Staiga papūs toks keistas vėjas, žvakes užpūst už kilometro
Po valandžiukės vėl jau tyli, lyg būtų filmas trumpo metro
Švininis plieno debesis, atrodo visas vandeningas
Užtemdo dangų vakarop, lyg dailininkas pagiringas
Saulutė plieskia jam į šoną, bet neprašviečia jo kiaurai
Namai ultramarino fone tarytum šviesūs aitvarai
Rudens kontrastai neramina, per daug jie sukelia minčių
Ir ilgesio, ir abejonių, ir nuovargio ant tų pečių
Ramus savaitgalis - tai viskas, ko man jau reikia, pagaliau
Tik jų, savaitgalių, galėtų būt kur kas daugiau. Na, ir piečiau
2023 09 19
KALNAS
Pakilsim mes sparnais plaštakių
Pamiršim svetimas klaidas
Mums oras glostys švelniai veidus
Ir trins iš atminties skriaudas
Paliksime miškus ir pievas
Kur vėjas gainioja vabzdžius
Mažės po kojom gimtas miestas
Pro vos įžiūrimus medžius
Pasaulis trauksis kaip ant delno
Rasos lašelis pirmutinis
Svajojau aš gyvent ant kalno
Bet teko aukštas apatinis
2023 09 20
TU
Tu panaši į gervuogių uogienę
Su juodo šokolado gabalėliais
Kuri nudžiugina kartą kiekvieną
Skoniu kitokiu, nei galėjai pagalvot.
Tu panaši į liepos grikių medų
Kuris lyg vasara, stiklainyje padėta,
Įprasmins man namų jaukumą
Arba nustebins, kaip leduose mėta
2023 09 23
SPARNAI II
Mėnulio mėlyna šviesa pro langą glosto
Melsvoje realybėje įkalinus sparnus
Ar iš šio kambario dar kada nors išskrisiu
Ar kažkada gyvenimas prikirps man net sapnus?
Mano sapnai mane pro langą neša
Bet pribundu vėl kambary mėlyname
Šiaurės vainiką jau praslinkęs mėnuo
Skliaute dar merkiasi, žvaigždžių sklidiname
Čia viskas sava, taip pažįstama ir miela
O ar štai taip ir ar tik tiek pasiekt turėjau?
Pasiutęs ilgesys man drasko sielą...
O ją - ar ją gerai aš prižiūrėjau?
Spalvoti toliai dirgina pavargusią vaizduotę
Sparnai atrodo paskutinę bus praradę viltį
Žydra šviesa tamsoj net venų neparodo
Ar man gyventi tai tikrai, ar tik įsivaizduoti?
2023 09 25
ŽIEMOS NUOJAUTA
Medžių lapijoje žalioje
Pirmi požymiai šlapio rudens
Šen bei ten aukso plėmai mirga
Medžių lapijoje žalioje
Penkios šešios savaitės liko
Ir per sniegą mus ratai ridens
Medžių lapijoje žalioje
Pirmi požymiai šlapio rudens
2023 09 27
TA DIENA
Tą dieną dievas tamsiai rudomis akim
Ilgai ilgai įdėmiai į mane žiūrėjo
Atrodo, kad kažką norėjo pasakyt.
Bet nieko nieko, net trumpam, nepažadėjo
Tą dieną gatvės keitė plotį ir kryptis
Kur bevažiavom, jos kvepėjo mėta.
Ir muzika, mane lydėjus įprastai,
Skambėjo taip, lyg būtų negirdėta
Tik saulė buvo savo vietoje kaip visada,
Nors buvo lyg gelsvai pilka, o ne geltona
Vijokliai lindo tunelin, ir griežė cikada.
Toks jausmas, kad palaidojome faraoną
2023 09 29
RATU PIRMYN
Vėl rytas. Vakaras. Dar rytas.
Nerimas.
Pagarsinkite muziką, maldauju
Šviesos daugiau, ir kokį aštrų filmą
Dar prieskonių - ant cepelinų ir į sriubą,
Kavos ir dar kavos, bet negailėkit habanero,
Kad viskas sproginėtų ir skambėtų!
Kaleidoskopas - sausis - spalis - gegužė.
Kur sniegas, bilietai į keltą, pliažas ir katė?
Teptukai, maisto pakas ir kompiuterio kėdė,
Draugų skambučiai, Netflix ir kava Statoile
Dar veiksmo, dar!
Miegosiu pakeliui,
Kad viskas vyktų ir judėtų sklandžiai
Šaltasis karas. Lietuva. Vėl karas. Vis greičiau...
Pasididžiavimas ir liūdesys, nostalgija ir tuštuma
Įkrist į knygą ir ten pasilikti. Ne, pasilikti ją,
Tuštėjančioje galvoje
Kur mano dešimt metų ten ir dar tiek - čia?
Istorija iki manęs ir po manęs, o aš - istorijos dalis -
Kas rašo ką?
Kad viskas liktų įrašyta raidėmis, o gal assembleriu, barkodais
Per skubiai viskas vyksta ir per daug
Kur tie lėti rugpjūčio vakarai su taure vyno?
Kur knygos ir draugai šalia žirgyno?
Išlipsiu, sustabdykite lėktuvą.
2023 10 05
RAMYBĖ
Miško ramybėj pasiliko mano baimės
Erik Satie ir Grieg'as man išgrynino mintis
Pabėgt į knygą - kitka nereikšminga…
Paveikslai Hopper'io - lyg nerimo mirtis
King Crimson pila mano sielon medų
Ir rezonuoja prabangiomis viltimis.
Kas patikėtų, kad jiems šitiek metų,
Ir kiek dalykų taip ir liks paslaptimis
Paklausk manęs, ir bus turbūt neatsakyta
Nors tavo klausimas apmąstymais pavirs,
Išleis šaknis ir sužydės kaip pieva,
Kuri ramybę man nuo nerimo atskirs
Kaip aitvaras smagiuos pajūrio vėjuos
Aukštyn į saulę ir į laisvę aš veržiuos
Palikdamas tuščias viltis ir abejones,
Nelaukdamas, kol pasieniečiai privažiuos
2023 10 03
TĄ RYTĄ
Tą rytą rasos šaltos ašaros krito
Ir klojo žoles bei mašinų stiklus
Norėjosi saulės aukštai, tik pribudus
Bet rytą rasos šaltos ašaros krito
Tą dieną lyg stulpas klastingo iprito
Ruduo leidos žemėn ir verkė dangus
Tą rytą rasos šaltos ašaros krito
Ir klojo žoles bei mašinų stiklus
2023 10 06
KELIAS
Kelio akmenys skaudina žudo padus
Smėlis graužia akis ir džiovina žaizdas
Medis spaudžia pečius ir vainikas skaudus
Neščiau stulpą toliau, bet matau jau kalvas
Įžymiąsias kalvas, buvo jos be vardų
Ir istorijon jos nepateks be manęs
Laukia žmonės aplink, reikia jiems reginių
Kam galėjo likimas tuos spąstus paspęst
Kiek dar šitas išbandymas tęsis šiandien
Juk vargu ar sulauksiu kitų aš aušrų
Ar lėtai ir atsargiai gyventi kasdien
Buvo ženkliai geriau, nei privelti klaidų
Sukabinkite įvykius tuos iš eilės
Kaip grandinę ant silpstančių kojų kadais
Gal kas nors kada nors ne manęs pagailės,
O žmonių, kuriuos būt sukapoję kardais
Ši istorija liks iškalta kaip uoloj
Gal skaitys ją karta po kartos, ne man spręst...
Smėlis graužia akis ir prilimpa žaizdoj
Kaip turėjo likimas tuos spąstus paspęst
Na ir ne, aš nenoriu dabar pailsėt
Eisiu skaudžiai pirmyn, ir tame bus prasmė
2023 10 07
KASDIENĄ IR KASKART
Tarytumei kažkas gyvenimo dienas iš manęs vagia
Kaskart iššvaistymu skaudžiu apkaltindamas vėl mane
Palikdamas paguodai tik prisiminimų blankią vagą
Lyg seno televizoriaus išdegusiame ekrane
Varžausi su laiku kasdien ir laikas - mano priešas
Jis veikia prieš, jis skubina, jis gėdina mane
Rašau taip daug ir taip dažnai, kad net įskaudo riešas...
Ir dar - šiandien aš netikėtai sutikau tave sapne
Kvepėjai tu žibutėmis, vandens vėsa ir miško uogom
Buvai linksmai nerūpestinga, lyg pavasario laukai
Nutrūko sapnas, sėdžiu vėl tamsoj, tarsi apuokas
Už lango pamažėle skleidžiasi balti žiemos plaukai
Išeisiu basas per šerkšnu šviežiai papuoštą žvyrą
Nejausiu baimės, šalčio, liūdesio, ir jokio skausmo...
Kaip man dienos sapnais pridengt nakties vampyrą
Išsaugot lyrą patirties, ir dar dalelę jausmo
Puikiosios dienos, kaip paminklai, auksu blanširuoti
Kelius iš atminties pramynė, jau nutrintas slenkstis
O atminimas štai juodų dienų prie lango sėdi
Taip protą knisa tie vaizdai, kad nėr kur lenktis
Paimsiu popierių ir smulkiai aprašysiu
Mano šviesos ir džiaugsmo tyro kupinas dienas
Neišvingiuos jos lyg žalčiai pro tvoros skylę
Ir danguje skaisti vaivorykštė nebeužges
2023 10 11
RUDENIOP TA ŽIEMA
Liejas vis dar ant popieriaus rašalas,
Nors užėjo ruduo per upes ir laukus,
Plunksna skreba vangiau, o ir pašalas
Kausto žemę rytais, visai palei namus
Rudeniop vėl jaučiuos kaip koks mašalas,
Kuriam margas pasaulis gal kiek per platus,
O štai katei svarbu, kad jos pašaras
Būt įpiltas laiku, ir geriau prieš pietus
2023 10 12
MES RITAMĖS
Mes ritamės į melo ir nesąmonių bedugnę
Tikėdami, kad reikia išklausyt visas puses
O ypač tą, kurios profesija - žudikas
Mes ritamės į melo ir nesąmonių bedugnę
Suprasti vagį prievartautoją ir jį užjausti...
Jis taps kitoks, išaiškinus jam jo visas teises
Mes ritamės į melo ir nesąmonių bedugnę
Tikėdami, kad reikia išklausyt visas puses
2023 10 15
NEBEGALI
Aš visada žinojau ir galėjau būti tikras
Dėl daugelio minčių, dalykų ir žmonių
Ir bet kada dėl to galėjau ginčytis kaip tigras,
Nors ir per naktį iki pusės septynių
Gerai žinojau, kas galioja ir teisinga
Atrodė man tada, kad jau nusimanau tikrai,
Kad tinkama bausmė už klaidą bus prasminga,
Ir kaip bet ką sutaurina gerų darbų kerai...
Tik išbarsčiau ir pamečiau aš metų labirintuos
Užtikrintą žinojimą esmės ir reiškinių
Į pustonius kontrastai susiliejo supratimo induos...
O galvoje apsigyveno angelas, su tuzinu velnių
2023 10 18
***
Tu paklausyk, ką jie padarė iš dainos
Lyg būtų cirkas ir dar mitingas kartu
Lyg išdainuot žodžius būtų svarbiau, nei ją išjaust
Tu paklausyk, ką jie padarė iš dainos
Kodėl klausytis jos sunkiau, negu raudos
Ir kas jiems leido šitaip sukti ją ratu
Tu paklausyk, ką jie padarė iš dainos
Lyg būtų cirkas ir dar mitingas kartu
2023 10 23
SKONIS IR KVAPAS
Ar dar prisimeni tu šviežio vandens kvapą?
O bičių vašku dvelkiančias senas grindis?
Kada su šaltu pienu valgei šimtalapį?
O ar žinai, kuo kvepia sausas kadagys?
Cinamono ir dūmo aštrūs aromatai
Lyg Toro kūju užmuša kitus kvapus
Ir pralošti niuansų pustonių šachmatai
Ir šito maisto skonis toks daugmaž perpus
O ar iškeistum kadagį į kavą?
Ir bičių vašką išmainytum į ledus?
Kiek duotum už cinamono bandelę?
- Net negalvočiau, neškit viską, kiek tik bus
2023 11 02
LAIKAS
Esu lyg vilkas užspeistas į kampą
Tarp norų, galimybių ir veiklų
Išpilstyt butelį į penkiasdešimt taurių
Ir išdalint po lygiai dviems šimtams žmonių...
Norėčiau būti kaip kolibris greitas
Ir įžvalgus kaip Afrikos dramblys,
Taip, kad protingai padalintas laikas
Man leistų ką norėjau padaryt
Pasaulį pora kartų apkeliauti
Paveikslą trimetrinį nutapyt
Paminklą sau iš bronzos pastatyti
Ir vakaro žinias dažniau matyt
Vaikams istorijas senas paporint kartą
Homero Iliadą paskaityti vakarais
Palaistyt kaktusą, kontoroje pamirštą
Ir draugą aplankyt šeštadieniais retais
Ištempti savo laiką, padalint po lygiai
Ir kaip tabletes suvartoti apdairiai
2023 11 03
GYVENIMO SPRENDIMAI
Į balną sėsiu, žirgą pabalnojęs
Išlėksiu išdidžiai iš mūsų kiemo
Risčia, kol žirgas stos apsiputojęs,
Ir tiek mane visi jie tematys
Kaip Yom Kippur, kai jums atleista viskas,
Pasaulis mano pasikeis į gera...
Žaliuos kalnuos priims draugingai miškas...
O gal tiek to, einu geriau į barą
2023 11 05
NORVEGIŠKA PASAKA
Lyg specialiai lėtai, be skubos ir be bruzdesio
Po truputį sienos sušyla, ir lentos grindų
Židinys gelsvai plieskia kaitra, tyliu šurmuliu
Liepsnos šoka traškėdamos virš akmenų
Viskas apsnigta, vėlei už lango žiema
Kyla kvapas garais, kaip sapne klampiame
Ir ta spengianti miegančio miško tyla
Kaskart apsupa ir užliūliuoja mane...
Bunda kalnas ryte, mirga sniegenos krūmais
Dar gyvi pelenai dar šiltam židiny
Kas surinks ir papasakos pasakas, dūmais
Išskubėjusias kaminu ilgoj nakty
2023 11 06
SAPNAI
Mano švelniai spalvoti sapnai išausti
Iš vos matomo tarsi voratinklis siūlo
Trapūs sapno vaizdai sukabinti
Vos įžiūrimais vario kabliukais kvapų
Ir garsų
Mano ramūs lyg bitės sapnai sudėlioti
Į kiek mirgančius drebančius yrančius sluoksnius,
Kurie vos ir tetrunka akimirką ilgą,
Prieš pat rytui ateinant per svyrančius gluosnius
Arba naktį
Mano šviesūs sapnai melancholiški spindi,
Tartum pirmos nedrąsios pavasario gėlės,
Kurios tik prasiskleidžia ir traukias į pusnį,
Kai stipresnis per šaltas per atšiaurus vėjas
Arba sniegas...
Mano kuklūs sapnai neateina į dieną
Jie lyg mažas naktinis baukštus sutvėrimas
Lieka ten, paslapty tamsioje ir ramybėj,
Per toli, per giliai. Per sunkus tas budimas
Ir sapnai
2023 11 10
NAMINIAI GYVŪNAI
Katės gyvenimas kaip trys kapeikos paprastas
Miegok, pavalgyk, atsigerk, miegok
Pralinksmink šeimininkus, tris kartus į lauką
Pamurk kai glosto ir tada atšok
Šuniu gi būti vargas tas vargelis
Juos pasitik, ir palydėk, apšokinėk
Pavizgink uodegą, pasiprašyk į lauką,
Ginkdie sugrįžęs kur nepritrepsėk
Būk geras, draugiškas, neloki kai nereikia
Bet lok, kai įtari, kad vyksta kas ne taip
Apuostyki visus stulpus ir apsisioki
Ir kokią nors bjaurybę kur suryti - net nesvaik
Betgi blogiausia būti kokiu nors vėžliuku
Kai namą ant kupros kaip kemperį velki
Judi lėtai, užtikrintai, ir maisto daug nereikia
Kol kur po radiatorium neužstringi
2023 11 14
KELIAS NAMO
Ilgas kelias namo,
Be krypties, be trukmės
Kas galėtų patart
Kas galėtų padėt
Kur namai iš tiesų
Ar yra apskritai
Ar tik mūs galvose
Vaizdinys kažkieno
Daugel metų maniau
Kad namai - kur tėvai
Po to - savo vardu
Būstas buvo namai
O gal visgi yra
Ta vieta, kur šeima
Kur draugai, kur kalba
Kur man būti smagu?
Tiktai jausmas svarbu -
Nėra vietos vienos
Ir šalis ne esmė
Ir ne adresas joks
Gali būt daug namų,
Ir šalių ne viena
Bet namai bus visur,
Kur tu jausies namuos
Ir ne vienas esi
Šiam kely
20231115
TOLIMI ARTIMI ŽMONĖS
Tas gėris pokalbių trumpų
Su žmonėmis, retai matytais
Linkėjimais nepramanytais,
Lig pasimatymų kitų
Vėl metai tarp susitikimų
Žinutės tarsi atvirutės
Neišraiškingi patiktukai
Minčių vieniems apie kitus
2023 11 17
KETURI
Sudeginkit mane kaip tiltą ar kaip raganą
Pasirinkimui - ko labiau bijosit...
Ar baukščiai klausot mano pranašysčių
Ar tik ryšiu su visata pasinaudosit
Pamirškite mane kaip tremtį ar kaip karą
Pasirinkimui - ko labiau nekęsit
Ar aiškus priešas jus labiau baugina
Ar tik apsimetant savu kančias pratęsit
Pabėkit nuo manęs kaip nuo žiemos ar bado
Pasirinkimui - kas labiau užvaldo
Žinojimas, kad visko dar yra, bet nesimato
Ar tas aiškumas tuštumos, ir kaip ant delno
Pasmerkite mane kaip Kristų ar islamą
Pasirinkimui - kaip geriau prasmegti
Ar būti doru žmogumi ir gelbėt sielą
Ar nelygioj kovoj su gėriu degti
2023 11 19
LAIKAS 100
Aš gyvenu, lyg krisdamas kritimo laisvo pagreičiu
Kaip kylantys dangoraižio langai pro šalį lekia žmonės
Du laikrodžiai šiandien parodė tris laikus, tris tuo pačiu, lyg sapnas
Diena ar rytas - vakare atskirti kaip? Ir liko abejonės...
Ar laikas vystosi, ar sukasi ratu?
Žinutės ir skambučiai iš neatpažintų numerių
Veidai matyti, tik be pavardžių ir pareigų
Susitikimai per trumpi, kad būtų apriboti zumeriu
Jau pradeda priminti dalį kažkada matytų apeigų
Kai bent kažkas suprato, kas gi vyksta
Paspauskite kas nors tą stebuklingą SLOW mygtuką
Man nepatinka toks pašėlęs apgaulingas greitis
Gal ir negrįš iš nebūties praskridę mano metai
Bet kam gi taip negailestingai deginti kitus,
Kurie vis brangesni? Tik trumpesni gerokai…
2023 11 22
VILNIUS
Gal šis miestas mane jau pamiršo?
Nauji žmonės, kiti pastatai,
Keistos gatvės, stikliniai paviršiai -
Po daug metų kitaip pamatai
Šitas miestas prisimena viską
Čia ėjau, čia namo važiavau
Ten troleibuso pirkdavau bilietą
Ar ledus Pilies gatvėj kirtau
Be manęs čia gyvenimas verda
Be manęs medžių lapai nukris
Po žiemos liūdnai saulei sugrįžus,
Be manęs Vilniun paukščiai parskris
Mano miestas vistiek yra mano
Čia sugrįžusį glėbin priims
Pavadinimus gatvių primins man
Ir svajones senas atgaivins
Miestas savo ritmu pats gyvena
Nieko man jis pasiūlyt nedrįs
Na bet jei mandagiai paprašyti
Su džiaugsmu atvers kokias duris
2023 11 25
VISATOS
Pakilsiu rytmečio dangun virš debesų
Į žemę bundančią ramiu žvilgsniu žiūrėsiu
Ir jau turbūt kad nieko niekados,
Patirto arba ne, nesigailėsiu
Žvelgs žvaigždės į mane iš potamsio dangaus
O aš į jas, tik jų neberegėsiu
Pasaulis suksis nesuvokiamu greičiu
Ir mintimis jam tik sėkmės linkėsiu
Visatos keisis vietom ir laike
Aš to, kaip ir anksčiau, nepastebėsiu
Viena tu man stovėsi prieš akis
Tave tik vieną, kaip anksčiau, mylėsiu
2023 11 30
ATSAKOMYBĖ
Kai vieną keistą dieną žemėn nusileisiu
Savim užklosiu kalnus, vandenynus ir laukus
Pabūsiu prie kiekvieno, tyliai pakalbėsiu
Ir nuo tada kiekvienas atsakingas bus
Už tai, ką jie ir jų vaikai padarė,
Pasakė, irgi net už jų mintis,
Už karą, badą, šiukšlynus ir skurdą
Už nuoskaudas, ir melą, ir grūstis
Vargu ar iš esmės pakeis tai mūs pasaulį
Kažin, ar juntamai vieta ši pagerės
Tačiau kažkam, gal ne vienam, po Saule
Vilties ir gėrio spindulėlis suspindės
Ir niekada nebūsiu toks, koks kažkada buvau
Jau niekada nebūsiu toks, koks kažkada
Ir niekada nebūsiu toks
Jau niekada nebūsiu
2023 12 06
KAI MAN KALBĖJO ŽVAIGŽDĖS
Juodoj bekraštėj nevilties bedugnėj,
Tylioj gelmėj, kur kosmoso šviesa,
Praleidau šimtmečius ir dar kelias epochas
Juodoj bekraštėj nevilties bedugnėj.
Buvau toks vienišas, kad man kalbėjo žvaigždės
Nelaukdamos atsakymo, blankių spalvų gausa
Juodoj bekraštėj nevilties bedugnėj,
Tylioj gelmėj, kur kosmoso šviesa
2023 12 10
DAPHNIS
Aš nieko neprisimenu, net iš sapnų kada sapnuotų, nieko
Sukuosi šimtmečiais įstrigęs tarp žiedų Saturno
Praskrisdamas dangaus akmuo man nepalieka pėdsako
Atmintyje. Tik štai žiedai banguoja amžinai abipus tako
Kuris atrodo kaip žema tvorelė
Tamsoje išbarstytų akmenų ir dulkių rūko
Regiu tave kasdien ir kartais pagalvoju, laiko
Yra tiek daug, kad net skaudu bandyt atsikratyti jausmo
Kurs apima vėl ratą naują sukant aplink vėją, o tas draiko
Geltonus debesis ir stumia juos link šešiakampio uragano
Už horizonto, net nebežinau, kiek milijonų metų
Aplink mane vos vos pastebimai žvaigždynai sukas
Lėtai, lyg niekur niekur neskubėtų sau be tikslo
Tik debesys geltoni maino formas elegantiškas iš lėto
Tolimos saulės spinduliuose, su minia šešėlių
Kurie atrodytų vienintelis kiek gyvas daiktas
Būtybių neorganinių dykumoje be krašto
Vienas.
2023 12 14
ŠVENTĖS
Atkimškim vyno butelį be jokios progos
Antradienio ryte, savaitės vidury
Te liejas į taures raudonas džiaugsmo skystis
Dienas užpildantis šiam švenčių šurmuly
Pakelkim tostą už žmonių dorybes
Ant gero pagrindo stovės tvirti namai
Ir tebūnie mūs klesti ir toliau draugystė
Ir lai toliau tą gėrį skleidžia mūs draugai
Dar pasidžiaukim saulės tom penkiolika minučių
Kurias per gruodį sugebame pastebėti
Ir tais vaikais, kurie mums plos katučių
Iš baro paryčiais išeinant - pailsėti
2023 12 31
TRYS KARALIAI
Juoda šviesa per vokus skverbiasi įkyriai
Lėtai lietaus lašai tarytum kriaušės dydžio
Vis leidžias iš oranžinio dangaus, sklandžiai lyg pienės pūkas
Mane pasiekia saugiai tavo mintys
Jos paprastos, bet skamba jos per tyliai
Ir mano mintys klaidžioja tarp jų kaip gyvos nendrės
Po begalinį kormoranų mišką
Kurs driekiasi be judesio lig horizonto
Ir dar už horizonto lygiai tiek, kad nematytum krašto
Jei ne tas ežeras metano šalty nebyliam ištįsęs
Tarp medžių be spalvos ir be gyvybės
Kur mano kūnas nemeta šešėlio
Metano lašas lyg rasa nurieda
Atšoka nuo paviršiaus ir į nendres
Įkritęs virsta šiluma. Ir ežeras suspindi
Trumpam, pilkom vaivorykštės spalvom, kurių nemato niekas
Gal tai dėl to, kad saulės spindulių šioj pusėje nebūna
Iki pietų ir net po vakarienės kartais
Tik tavo šviesios mintys ir lietaus lašai
Čia kartais netikėtai švyti
Oranžine spalva
Gal kiek per tyliai
Ir kiek per retai...
2024 01 06
MĖNUO
Šiek tiek patirpęs mėnuo kaba
Pastrigęs tarp plikų šakų
Pūkuotos snaigės žemėn drebias
Šiek tiek patirpęs mėnuo kaba
Lėtai tamsoj šviesėja žemė
Žiema nepaslepia pėdų
Blyškus patirpęs mėnuo kaba
Pastrigęs tarp plikų šakų
2024 01 14
PADĖKOTI
Kasdien miškais ėjau tau padėkoti
Šventyklos neturėjau netoliese
Nemanė barbarai kam nors aukoti
Tai ir kitiems jie nepaliko vietos
Ėjau kasdien tuos tūkstančius žingsnelių
Mažų, palyginus su tavo dosnumu
Šimtai naujai bedygstančių pušelių
Man mojo savo vos dygliuotu švelnumu
Ramybė grįždavo į mano sielą
Ir mintys rimdavo, artėjant prie tavęs
Sulig kiekvienu žingsniu, tarsi vielą
Dygliuotą kirpdavo kažkas vis nuo manęs
2024 05 11
MEDŽIŲ LAIKAS
Tai buvo laikas tas, kai žmonės tapo medžiais
Nors laikas stojo, mintys vis dar šuoliais bėgo
Gyvenimo skausmingo šimtmečiais banguoto...
Juk niekada vieni kitiems taip nerūpėjo
Tada ir visada
Vieni
Tavęs dalelės virsdamos manim skambėjo
Liūdnoj tyloj, lyg keistas medžių lapų šėlsmas
Ryte per audrą, kol lietus neprasidėjo
Nesusipratusios išgirsti balsą amžių
Nakties pabaigoje
Tamsos
Lėtai lėtai, taip palengva, kad tavo lapai
Lyg elektronai savo vietos neturėjo
Tik paskutinė vieniša mintis per laiką
Ilgam išliko mūsų kūnuose mediniuos
Kartu mums skleidžiantis erdvėj
Tylos
Ilgai šakose dar mintis tava skambėjo
Lyg laužas tamsoje mums švelniai veidus šildė
Pro šalį ilgi metai lėkė it minutės
Palikdami tik vis storesnę medžių žievę
Ir lapų sluoksnius, klojančius šaknis
Anksti
2024 06 10
VASARAI
Voratinkliai krištolo gijomis blizga
Žalia dar vyrauja, nors vėsu nakty
Jau trikampiai paukščių prieš vakarą mirga
Gelsvai balzganam debesų sūkury
Šilti (netikėtai) lašai iš dangaus...
Dar vasara kvepia padžiūvus žolė
Paliestas rugsėjo, nebeatsigaus
Vazonas, kur saulės užlieta katė
Pasvirusi drebulė sudrumsčia tylą
Islandinės kerpės takelio kraštuos...
Taip dar vienos vasaros užverčiu bylą
Ir dar vienai žiemai mintyse ruošiuos
2024 09 02
Sekmadienio šachmatai
Kur tie, kurie savim tikėjo
Prisiekinėdami, kad laimė prieky bus
Kurie į platesnes lankas išėjo
Pamynę rizikas, jog gal vienatvėj žus
Kaip aš, naivus lyg mėnesio kačiukas
Viltis paklaikusias it vėliavą aukštai
Iškėlęs maršo žingsniais, toks bambukas
Per mėnesius ir per gyvenimus lengvai
Žirgliojau. Kas man būt tada pasakęs
(juk pats net po dešimtmečių nesupratau)
Gyvenimą gyvena ir plaštakės
Tik visko ratas sukas joms kur kas greičiau
Kas, šį žaidimą mums užsakęs?
Sumokam patys, kaina vis aukštyn
Kas žūsta pėstininku, nedraugus užmatęs
O kas ir nepatyręs judesio pirmyn
2024 10 22
PAVASARIO SUKTINIS
Pavasariui skambant, geltona meška
Kartkartėm į dangų žiūrėjo;
Nudelbusi žvilgsnį, prispaudus ausis,
Su kylančia saule kalbėjo
Kalbėjo apie nesibaigiantį sniegą,
It matinė siena lig pačio dangaus
Ir pliurze pavirstantį lapkričio miestą,
Kur jau nesutiksi padoraus žmogaus
Apie neprašvintančią naktį vasario,
Retokai atmerktas mėnulio akis,
Per ledą nuo miško vis pustomą sniegą
Ir tyliai sau snaudžiančias upėj žuvis
Apie tą bemiegę ir alkaną žiemą,
Kai nėra jėgų išgyventi dienas
Ir naktys lyg tas nesibaigiantis sniegas,
Kurs slegia be svorio upes ir lankas
O tekanti saulė šypsodama glostė
Geltonos meškos šiurkštų kailį auksinį
Paguosti nebandė, tik švietė nedrąsiai
Pavasariui šokant suktinį
2025 01 12
SKAUSMAS
Tik
Visada
Praleisk jį
Kai tik pajusi
Praleisk kiaurai
Praleisk jį pro save
Svarbu, ne per save
Kitaip jame tu pasiliksi
Kaip naftos dėmė smėlyje
Kaip vaškas staltiesėje
Kaip akmuo jūroje
Ir lydės jis tave
Lyg būtum jo
Viena dalis
Praleisk
Dabar
Jau
2025 01 22
SNIEGO SIENA
Kai snaigės tylėdamos leidžias už lango užtraukto užuolaidom tiulio
Lėtai tyliai sukdamos persiko dydžio sulipdamos ore ir vėl išsiskirdamos krenta
Bala prie balos apledėjusi žemė galiausiai priglaudžia ir jas ištirpina neskubiai
Siūbuojasi supas kurioms ant žiemojančių tujų pavyko nutūpti
Tik spengianti miesto tyla paryčių keisto meto kai niekas nevyksta aplinkui
Brėkštančio ryto patamsių šviesa kuri lyg net nešviečia, žinai tik, kad švinta
Lyg demoversija zombių žaidimo, lyg prieblandos zona, lyg rūkas
Tartum pavasaris rodytų žiemai, kad baigtas jau balius, žiema to nežino
Tempiasi sausis guma lyg klijai lyg tešla ir nesiruošia baigtis
Pilko pilkai nutapyto paveikslo gyvenimo pilkas etapas žiemos apogėjus
Žvilgsnis nespėja susekti iš kur kaip toli sniego siena ateina
Metų ilgiausia žiema, kuri šaiposi tyliai ir narsiai varvekliais mosuoja
Snaigės lyg mažos plaštakės nukautos už lango užtraukto užuolaidom tiulio
Sniegenos radusios kokio pažliugusio maisto sau džiaugias santūriai
Šokyje savo jų čirpesį snaigės pritildo, lyg greitkelio siena, lyg pūkas
Tartum pavasaris pralošė šitą žaidimą, net jo nepradėjęs
2025 01 28
KADA SUGRĮŠIM
Mes skriesime Mėnulio kalvose lyg išprotėję paukščiai
Blaškysimės beorėj erdvėje be garso, be šešėlio
Per mažas bus tas begalinis laukas ir nesvarbūs aukščiai
Tik greitis mus svaigins, kai būsim per arti pilkai geltono smėlio
Mes Saulę kirsime skersai ir išilgai, protuberantus pažaboję
Lyg kardžuvės, pakildamos vis virš vandens paviršiaus, nerdamos gilyn
Pasaulius kurianti materijos šviesa mums bus tik karščio jūra kur sukišę kojas
Taškysimės sau plazmoje nerūpestingai kildami ugnies stulpais aukštyn
Mes dėsnius fizikos tada visus suvoksim - o jie pasakiško grožio
Girdėsim, jausim ir suprasim žuvis ir grybus, karą, ir galbūt kates
Nebus mums paslapčių ir abejonių, anei skausmo, nei pavydo
Paliekame mes Žemę ir sugrįšim, kai mums kas nors atleis mūsų kaltes
2025 02 05
DURYS TYLOJE
Sugirgžda durys tyloje, baltam triukšme, aukštai name, lyg galimybių langas
Sukiesi lyg vandenyje, lyg smėlio audroje, klijų bačkoj, nors čia gal viso labo kraujo bankas?
Šviesa pro plyšį krinta šulinio tamson, pilkam rūke, drėgmėj pro sukryžiuotas štangas
Jau koją kelsi, eisi link šviesos, link durų tų, bet kojos klimpsta, stovi it be vikšrų tankas
Kas temdo tau akis, kas graužia kojas, lenkia tau pečius, lyg nesustojęs laikas?
Kam durys sugirgždėjo, jei nevyksta nieko, jei tavo viduje staiga pravirksta vaikas,
Šviesa nusklinda per vamzdžius, kurie išskaido ją ir sugrąžina smėlin... sklinda pelkės tvaikas
Nuo lubų tinkas krenta, virsdamas stiklu, Niutono prizme ir gilyn prasminga, lieka kraikas
Šviesos mažėja, spalvos renkasi į vieną spindulį, į vieną pluoštą be spalvos, kuris į sieną sminga
Girgždėdamos užsitrenkia pavargę durys sunkios, rankenos seniai nėra, už durų sninga
Nebuvo tai proga, nei galimybė, net ne kvailas šansas laimėt loterijoje, kurioje net bilietų pristinga
Tamsa tarp plieno sijų pančioja tave ir nebėra spalvų nei garso, tik stiklu nuklotas laikas... neprasmingas
2025 02 28
KAI MUZIKA NETINKA
Kai muzika netinka ir negroja ir tik liejasi lyg stingstantis medus po truputėlį
Taip kad atrodo lyg nebūtų pajudėjęs kurį laiką, tik matai, kad pasikeitus
Šviesa kur sklinda iš vidaus akių nebeapšviečia stalo anei knygos lyg per tirštą rūką
Stumiesi tartum eitum lig krūtinės pasinėręs jūra aštriais banguotais akmenėliais
Dugnu nusėtu. Nepakankamai aštriais, kad padą pjautų, tik iki skausmo primenančiais pievą
Kai vasaros aitriu karščiu dangus alsuoja ir nuo žemės sausos ir traškančios kiekvieną žingsnį
Sausa žolė it stagarai basom pabandžius grubiai atsisako pritarti pasakoms romantiškoms
Kur buvo kažkada skaitytos tikint ateitimi ir žmonėmis ir sąžine ir sveiku protu
Mišrainė samanų vienintelė paguodžia savo buvimu
2025 04 25
KEISTA BŪSENA
Kai triukšmas ima ir nutyla netikėtai, ausinėse užpildo erdvę muzikos garsai, kurie kadais patiko, tapo tavo dalimi ir visada su tavimi, nors apie ją ir negalvotum
Kai skausmo nejauti kelias dienas ir pamiršti lengvai vietas, kur primena, kiek metų išgyvenęs tavo kūnas
Kai kažkas laukia atvažiuojančio ir grįžtančio tavęs, kai lauki pats kitos dienos ir viskas pamažu (nors per lėtai) gerėja, ir vėl matai tuo tikinčius kitus
Kai tampa nesvarbu bet kas, kas jau įvyko ir dar neįvyko, bet gėris, kylantis iš to, kas tavyje, pritraukia gėrį tą, kur vyksta šiuo metu kažkaip, bet kaip, su tavimi
Ir muzika, kuri įsupus viską lig šaknų, ligi dangaus ir horizonto, kuris lyg tolsta, lyg artėja, ji spalvina, ji saldina, ji minkština jausmus ir vaizdą, lyg būtum ant bangos ir viskas bus gerai...
Kai saulė plieskia, bet nekAršta, tik supranti, kad vasara, ir šIlta, kai suvoki, kad sniego jau nėra ir dar ilgai nebus, ir spėsi viską, ko pasiekt norėjai
Tai laimė? Ar tai tik gegužis?
20250518
NEBUVO
Nebuvo jokios priežasties tau padėkoti
Ir reikalo nebuvo būt su tavimi
Mes esam atskiros galaktikos tolimuose žvaigždynuos
Atskirtos nuotoliu, laiku ir mirtimi
Mes nesupratome vieni kitų ir nereikėjo
Nebūtų buvę jokios šitame prasmės
Kaip neutrinai per materiją prasprūdo
Mūs pokalbiai apie kažką lyg be esmės
Milijonus metų skriesim mes link vienas kito
Ir liksime ten pat, kiekvienas savo vietoj
Apsidairysi - nieko nepakito
Nei danguje, nei čia, ant margo svieto
Išsiskyrus su reklamos agentūra, 20250528
ANKSTYVAS SEKMADIENIO RYTAS KALNE
Balose ratilai pasklinda vos pastebimai, bet po kiekvieno lašo
Pastirę žvirbliai tarp pastogės ir šlapios tankios lapijos seno beržo
Dar skraido ir dar vieną kitą grūdą sulesa, nors jau nėra tikri lig galo
Ar vertas šlapias kąsnis to keistai nemalonaus per šaltą lietų skrydžio
Rūke panirę medžiai, jau žali dar nuo gegužio, tik atspėt gali rūke jų žalią spalvą
Vandens lašai pakibę ant laidų, palangių, lietsargio kraštų ir dar pasiekę stalą
Tyla sekmadienio ryte, kurią vistiek sugriauna zylės čirpesys ir vėjo šuorai
Įprasta vasara kalnuos, kai reikia patikėt, jog šilta, ir jau vargiai bus geriau, tokia palaima
20250601
JUODAS
Juoda šalis - juodi laukai pilkam rūke tarp juodų medžių plyti
Ir juodos varnos niūriai seka tarp juodų tvorų juodas kates
Staiga iš akmeninio debesies pilkais lašais pradėjus lyti
Tamsus vanduo juodose balose teatspindės juodas gatves
Klampi tamsa
Šviesos tik prasimušęs spindulys gilyn į juodą tamsą sminga
Tamsi juoda gelmė trumpam pakeičia spalvą ir atrodo, taip galėtų būti...
Netrunka perversmas šviesos nė tiek, kiek juodas žvirblis geria
Nudažo spindulį pilkai tamsa... Juoda šalis taip kuria savo tamsią būtį
Nuo amžių glūdumos
Prakeikti
20250605
Sapnai II
Šitie švelniai spalvoti sapnai išausti
Iš vos matomo, tarsi voratinklis, siūlo,
Sukabinto variniais kabliukais kvapų.
Šitie švelniai spalvoti sapnai išausti
Iš kiek mirgančių, drebančių, yrančių sluoksnių,
Iš už svyrančių gluosnių brėkštant aušrai anksti.
Šitie švelniai spalvoti sapnai išausti
Iš vos matomo, tarsi voratinklis, siūlo
20250606 ( trioletas iš 20231110 eilėraščio)
MIŠKAS
Briedžiais pasitikęs, kiškiais išlydėjęs
Saule iškutenęs, mėnesiu pradėjęs
Lietumi nuprausęs, vėju išdžiovinęs
Grybais apsvaiginęs, samanom apdėjęs
Ežeru aprodęs, balom suklaidinęs
Medžiais aprymojęs, krūmais sužavėjęs
Gėlėmis - anksti dar, uogų pažadėjęs
Briedžiais pasitikęs, kiškiais išlydėjęs
20250610
TAVO GALVOJE
Apsigyvenęs tavo galvoje kadais
Murmėjau murmeles tau įdomiausias
Neleidau tau užmigti vakarais
Laikiau tave sapne rytais ilgiausiai
Barškėjau tau karčios kavos puodeliais
Šnarėjau knygų puslapiais sausais
Kapsėjau įkyriai lietaus varpeliais
Per vyno taurę tekančiais lašais
Apsigyvenęs tavo galvoje kadais
Pasilikau, ir jau išeit nenoriu
Ir nors matau, kad negirdi manęs andai
Jaučiuos raudono kryžiaus savanoriu
20250614
NAMAI, KUR GRĮŽTI TAM, KAD JUOS VISAM PALIKTUM
Namai, į kuriuos grįžti tam, kad juos paliktum,
Visvien tave mylės, sušildys ir priglaus
Namai, kuriuos tu prisiminęs kažkada sutriktum,
Nes šitiek metų buvo jie dalis kažko gilaus
Dešimtmečius prabuvo jie lyg žalias uostas,
Sugrįžus į kurį ramiai užmiega prieplaukoj laivai
Tik jūrininkų sakmės, lyg Napoleono mostais
Istorijų keistus paveikslus tapo palengvai
Namai, į kuriuos grįžti tam, kad juos paliktum,
Nepaminės tavęs blogu žodžiu juk niekada
Tepalinkės gyventi taip, kad visad priklausytum
Ten, kur šeima, draugai, katė, molbertas ir kava
20250619
KELIAS
Paleisk mane tiesiog keliu važiuoti
Sukioti vairą neskubant suspėt ar nesuspėti
Ir saulei kylant arba leidžiantis, į dangų pro medžius žiūrėti
Ar virš laukų į horizontą kylančius miškus žvilgsniu lydėti
Paleisk mane tiesiog pedalą spaudinėti
Kartais padėti koją ant grindų - tegu pati važiuoja
Gal retkarčiais, kai jau staiga prireikia, žvaliai pagreitėti,
Bet vis dažniau - tiesiog ramiai, kažkaip bet kaip, riedėti
O jeigu ne, tai pasodink mane į galą
Ir vežk, nesvarbu kur, svarbiausia - vaizdas lange keistųs...
Norėčiau, kad kavos puodelis būtų pilnas, ir prabangiai šiltas,
Na ir dar muzika kad tinkamai skambėtų
20250623
81
Aštuoniasdešimt ilgų metų kaip žirgų pralėkusių
Vienu tabūnu išprotėjusiu, pulsuojančiais raumenimis, paklaikusiom akim
Trisdešimt du langai užgesę taip seniai, kad niekas iš praėjusių
Net nebesitiki šviesos juose įžvelgti, net poliarinėm naktim
Šešiolika pelėdų lyg juodų skylių keistos besikeičiančios formos
Dangaus žydrynėje praskriejusių be garso ta pačia kryptim
Tarsi vaiduokliai iš tamsių viduramžių sakmių atėjusių
Alsuojančių pelėsiais rūsio, uosto molais ir mirtim
Gyvenimo sprendimai kažkada lemtingi, niekam neįdomūs,
Palikę pėdsaką ne tavo realybėje, sugrįžtantys po šimto metų
Trisdešimt du baseinai ašarų ir kraujo, vargo metai romūs,
Šimtų išėjusių kartų šviesių svajonių ir sudužusių vilčių verpetų
Ant milijonus metų jūros plauto kranto akmenų parimęs
Ilgai dėlioju mintyse bandau apžvelgti kiek tas jausmas tęsis
Ant giltinės seniai galąsto dalgio ašmenų nurimęs
Drugelis, skraidęs visą dieną ir žiemos nematęs
20250626
TIKTOKAI
Tu neskaitai ilgų eilių, kalti tiktokai
Atėmę iš tavęs kantrybės taurę
Ir atminties, net trumpalaikės, nepalikę
Tu neskaitai ilgų eilių, kalti tiktokai
Palikę galvoje didžiulę skylę
Kai telpa viskas, tik niekaip neužsilaiko
Tu neskaitai ilgų eilių, kalti tiktokai
Atėmę iš tavęs kantrybės taurę
20250627
SAPNŲ VORATINKLIAI
Voratinkliai sapnų, svajonių ir fantazijų neišsipildžiusių,
kadais beveik tikėtų,
Austi iš miego, ilgesio, ir rytdienos nevykusių planų
baltais siūleliais,
Tiršto medaus ir lengvo pienės pūko dariniai pilni rausvos
spalvos planetų,
Blankios keistos iliuzijos tyloj, kai sapnas realybe virsta ir
lietaus lašų varpeliais
2025 06 30
DAINA
Ieškau vietos nakty, labirinte žmonių. Kambarių tuštuma.
Girdžiu aiškiai tave, nelabai suprantu, skamba balsas iš kur...
Vaizdas tampa garsu, kuris juda lėtai, kol pavirsta tyla -
Ir visur tik tyla, kuri sklinda taip greit, kaip šviesa, nesvarbu
Kas yra ši diena
Viename iš šimtų paliktų kambarių tu sustoji trumpam.
Nematau, tik jaučiu, kambarių vis daugiau, vis toliau nuo manęs.
Nerandu priežasties, nematau pasekmių, praeitis, ateitis
Susipainiojo vėl erdvėje ir laike, sumegztuos be tavęs...
Tyla Pinkų daina
20250707